Peržiūrėti krepšelį “Fotografija • 2010 Nr. 1 (20)” - įdėtas į krepšelį

Menininkės Vilmos Samulionytės leidinyje „60 monumentų“ statiškai užfiksuotos Lietuvos metrikacijos skyrių erdvės pasakoja apie vestuvių šventės dirbtinumą ir pseudosakralumą sovietmečiu.

25,00 €

Turime

Pastaba: gretutinis tekstas anglų, lietuvių kalba.

Fotomenininkė V. Samulionytė apkeliavo visas Lietuvoje esančias civilinės metrikacijos skyrių sales, aplankydama per vieną dieną po 4 ar 5 skirtingas vietas. Projektas „60 monumentų“ užtruko daugiau nei vienerius metus. Užfiksuoti panašiu rakursu visus metrikacijos biurus, todėl galima juos visus palyginti, matyti bendrą vaizdą – kaip Sovietų Sąjungoje centralizuotai buvo įvestas paprotys, kaip viskas buvo unifikuota.

Samulionytė seriją vadina „60 monumentų“, lyg santuokų salės būtų paminklai. Ir iš tiesų jų interjeruose užsiliko sovietinė mąstysena, kuriai tarnavusi monumentalioji dailė turėjo per „didingos“ erdvės dekorą skleisti tinkamą ideologiją. Net tada, kai pačios patalpos yra kuklios, jos demonstruoja pretenziją į iškilmingumą. Jas sieja akivaizdi ir dėl to žlugusi pastanga sukurti tikrą sacrum atmosferą. Bet tuo jos ir gražios – kaip keistas radinys. Stebėdama sales neemocingu, „mechaniniu“ žvilgsniu Samulionytė parodo ir pačią santuoką kaip sukonstruotą regimybę. Šios perpildytos tuščios scenos laukia personažų. Jie suvaidins tą patį nuobodų įžadų spektaklį. Ir viskas, už tos monumentalios maskuotės nieko tikro nėra. Būsimų dramų nuojautos nusėda šiuose interjeruose geologiniais sluoksniais. O stalai, sietynai, vitražai, kilimai, herbai ir vėliavos sutartinai tebekartoja užkeikimą: „Ir gyveno jie ilgai ir laimingai.“

Agnė Narušytė „Ilgai ir laimingai“

Apie autorių

Vilma Samulionytė baigė fotografijos studijas Prahos menų akademijoje, Fotografijos katedroje (FAMU). Studijų metais aktyviai dalyvavo parodinėje veikloje ir yra gavusi Lietuvos bei Čekijos kultūros ministerijų stipendijas edukacijai ir parodų organizacijai. Surengusi personalinių parodų ir dalyvavusi grupinėse parodose Lietuvoje, Turkijoje, Čekijoje, JAV, Slovėnijoje ir kt. Po studijų Prahoje dvejus metus dirbo fotografe Rijade (Saudo Arabija). 2013–2015 m. dalyvavo keliaujančioje bienalėje „Young European Talents”. 2013 m. ir 2017 m. ji tapo „Unesco/Aschberg“ rezidencijų programos dalyve „Instituto Sacatar“, Itaparikoje (Brazilijoje). Dabartiniu metu tęsia fotografinius bei audiovizualinius projektus Lietuvoje.