Name: Fotografija • 2018 Nr.1 (35)
SKU: 164-87273--2018-1
Price: 5.00 EUR
Availability: InStock

Peržiūrėti krepšelį “Lietuvos fotografija•2022 Nr.1-2” - įdėtas į krepšelį

Žurnalas „Fotografija“ apžvelgia pagrindinius Lietuvos fotografijos įvykius ir tendencijas. Numerio tema – nauji fotografijos įrankiai: nuo Google′o iki algoritmo.

5,00 €

Turime

Straipsniai

Nauji fotografijos įrankiai: nuo Google’o iki algoritmo • Paul Paper
Mašinos, metodai, žmonės: šiuolaikinės fotografijos konvejeris • Alise Tifentale
Pasislėpę po nosimi: klaidos, gedimai ir algoritminio matymo galimybės • Kate Palmer Albers
Google nenužudė fotografijos • Ilaria Speri
Prieš instrumentalizuotą neskaidrumą • Roksana Filipowska, Marijana Rayl

Ištrauka iš Paul Paper straipsnio „Nauji fotografijos įrankiai: nuo Google’o iki algoritmo“.

Judame link ateities, kurioje mūsų pasirinkimai bus modeliuojami – jei ne visiškai nulemti – algoritmų ir dirbtinio intelekto. Šis artėjantis periodas pavadintas „naujaisiais tamsiaisiais amžiais“ . James Bridle

Belieka palaukti, kad išvystume, ką visa tai atneš fotografijai, ir atvirkščiai.

Tačiau viena yra aišku – fotografija, kuri 21-ame amžiuje ženkliai pasikeitė, yra stipriai veikiama minėtų pokyčių, kai kuriais atvejais net funkcionuodama kaip jų dalis. Šis žurnalo Fotografija numeris nagrinėja, kaip programos, aplikacijos ir dirbtinio intelekto technologijos formuoja ir keičia fotografijos diskursą, mesdamos iššūkį tradicinėms medijos riboms. Įvairios programos ir paslaugos (Google, Photoshop, Flickr, Snapchat, vizualinio atpažinimo programos ir t. t.) suteikia mums vis naujų įrankių vaizdams gaminti, mąstyti fotografiškai. Technologinės sąsajos (interfaces) ne vien pasitarnauja kuriant fotografiją, tačiau gali tapti ir pačia fotografinių projektų logika.

Pristatomi autoriai siūlo perspektyvas, leidžiančias diskutuoti ir kelti klausimus apie technologinių pokyčių procesus. Nuo traumuojančių įvykių problematikos (Indrė Šerpytytė) ir neprieinamų vietų specifikos (Jamesas Bridle’as) nagrinėjimo per technologinę mediaciją, iki žaidimo mūsų lūkesčiais dėl visur sutinkamos Photoshop’o manipuliacijos (Erina O’Keefe). Nuo vadinamųjų išmaniųjų stebėjimo sistemų (Esthera Hovers) ir politiškai jautrių vietų cenzūravimo (Mishka Henneris) iki kasdienių glitch‘ų (Mantas Grigaitis). Nuo autorinių teisių žaidimo tokiose kolektyvinėse platformose kaip Flickr (Penelopė Umbrico) iki bendrinės komunikacijos tyrimo iš vienos labiausiai fotografuojamų vietų planetoje (Thomas Albdorfas). Ir, nuo Photoshop’o naudojimo atvaizdams kurti (Aaronas Hegertas) iki vaizdo, kuris jau beveik nefotografinis (Zachary Deanas Normanas). Keturios esė (Kate Palmer Albers, Roksana Filipowska ir Marijana Rayl, Ilaria Speri, Alise Tifentale) lokalizuoja aptartų autorių darbus platesniame socialiniame, istoriniame bei meniniame kontekste.

Trumpai tariant, šie meno darbai susiduria su technologizuotu mūsų pasauliu. Jie kalba apie pokyčius, kuriuos mažai kas numatė. Būdami taip giliai panirę, (beveik) galime pajusti viso to skausmą.