Peržiūrėti krepšelį “Viktorija Daujotytė • Kėlimas švieson: fotografija” - įdėtas į krepšelį

Fotografo Arturo Valiaugos knyga „Kalbėjome apie gyvenimą“ – intymi ir atvira kelionė per dažnai nepastebimas kasdienybės akimirkas – pokalbiai su nepažįstamaisiais, draugais ir artimaisiais. Leidinys pilnas spalvingų, nepagražintų, intymiai buitiškos nuotaikos sklidinų pasakojimų, sulėtinančių įsigilinti į mintis apie gyvenimo prasmę, džiaugsmus ir iššūkius.

35,00 €

Turime

Tekstas lietuvių ir anglų kalba.

Arturas Valiauga – vienas geriausių, gal net pats geriausias, šiuolaikinių Lietuvos portretistų. Lyg XIX a. meistrai, tokie kaip Józefas Czechowiczius, jis kuria savą paprastų, tvirtų žmonių veidų galeriją. Ir, beje, nesiekia pavaizduoti idealaus lietuvės ar lietuvio tipo. Jo herojų tapatybę apibūdina ne etninė ar net klasinė priklausomybė, o veikiau tam tikro sunkiai apčiuopiamo pobūdžio ekspresija, susimąstymas, gyvenimo refleksijos. Tai, be abejo, paties Valiaugos meninė projekcija – naudodamas šviesą ir portretą gretindamas su peizažu, jis išgauna Stimmung efektą, artimą kartais Hopperiui, kartais – Hammershøi’ui, vokiečių romantikams ar seniesiems Nyderlandų meistrams. Čia nėra politikos ar kapitalo, užtai yra melancholija, gal net nostalgija. Fotografas žvelgia į sutiktus veidus ir peizažus kaip į veidrodį, bandydamas perteikti tai, ką patyrė, apie ką kalbėjo ir ką jautė. Portretų ir peizažų sugretinimai atrodo tarsi ištraukti iš laiko, gimę kažkur tarpuose.

Artūras Valiauga – vienas iš nedaugelio keliaujančių Lietuvos fotografų. Jis nemedituoja ir nebando įgyvendinti savo idėjų studijoje, o žengia už jos ribų, į pasaulį. Nors yra prisirišęs prie Vilniaus, jis nefotografuoja vaikščiodamas po numylėtą miestą, kaip tai buvo įprasta ištisoms fotografų kartoms. Dauguma Valiaugos nuotraukų gimsta kelyje. Tačiau pats kelias nėra tema. Menininką domina pokalbiai, taip pat peizažai, pritaikyti sutiktiems žmonėms.

Kritikai rašo, kad jis praktikuoja sociologinę ir socialinę fotografiją, dokumentuoja transformaciją, tačiau šios transformacijos nuotraukose nematyti. Čia nėra kontrastų tarp naujojo ir senojo Vilniaus, Klaipėdos ar Kauno. Tai, kas matyti, yra menininko transformacija, jo metamorfozė, lėtas brendimas, atsivėrimas pasauliui. Nuo komercinio fotografo, besiblaškančio užsakymų, gražuolių modelių, surežisuotų lėliškų nuotraukų tinkle, per brandaus dokumentalisto etapą – iki fotografo, medituojančio apie visa ko laikinumą, kasdienybėje išsibarsčiusius grožio trupinius.

Adam Mazur

Apie autorių

Arturas Valiauga – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1992 metų. Nuo 2003 laisvas fotografas. Svarbiausi autoriaus darbai: „Natiurmortai“ (1990–1991); „Daiktai“ (1993–1994); „…iš moters dienoraščio“ (1994–1995); „Reklama lyg šaržas“ (1996); „Zonos menas“ (1996); „Švytėjimas“(1997); „Refleksija“ (1998–1999); „Savaitė turi aštuonias dienas“ (1999); „Buvau Stepo troboje, kalbėjomės apie gyvenimą“ (2002). Apdovanojimai: 2002 – Lietuvos fotomenininkų sąjungos premija už novatoriškumą ir fotografijos meno plėtotę; Grand Prix „Sidabro grynuolis“.