Name: Lietuvos fotografija • 2018 Nr.2
SKU: 164-8567x--2018-2
Price: 10.00 EUR
Availability: InStock

Peržiūrėti krepšelį “Fotografija • 2024 Nr.1 (43)” - įdėtas į krepšelį

Lietuvos meninės fotografijos metraštyje publikuojami fotomenininkų kūriniai, menotyriniai straipsniai, parodų ir leidinių apžvalgos, fotorenginių ir fotoįvykių kronika.

10,00 €

Turime

Sudarytojo Valentino Klimašausko trumpas žodis apie almanacho turinį

Šis almanachas kaip Lietuvos fotoparodų dokumentavimo tyrimas apima gan platų Lietuvos fotografijos istorijos ir parodų laikotarpį. Albumas prasideda nuo pirmųjų lietuviškųjų muziejų fotografijų, tiksliau, nuo XIX a. įkurtų – Vilniaus senienų muziejaus ir Dionizo Poškos Baublio – pirmojo lietuvių kraštotyros muziejaus – fotografijų ir baigiasi klausimais bei atsakymais apie svarbiausias Lietuvos fotografijos istorijos parodas.

Almanachas neapsieis ir be išskirtinio dėmesio fotografijos asmenybėms. Tarp jų – viena labiausiai neįvertintų Lietuvos dailės ir fotografijos istorijos kūrėjų – dailininkė, tapytoja, grafikė, fotografė Veronika Šleivytė (1906–1998), kuri viena pirmųjų sąmoningai naudojo fotografiją kaip dokumentuojančią (parodų ir renginių organizacinė dokumentacija, socialinė fotografija) bei kuriančią ir performatyvią mediją (tapatybių re/konstrukcija, vizijų, gyvų paveikslų kūrimas, ribų tarp kasdienybės ir meno trynimas ir pan.). Su V. Šleivytės biografija ir kūryba plačiau supažindina menotyrininkė Milda Dainovskytė.

Net dviejų publikuojamų serijų – „Post Ars“ performanso Zatyšių smėlio karjere (1990) ir „Fotografijos paroda peizaže“ (1991–1992) akcijos dokumentacijų autorius yra Gintaras Zinkevičius. Dokumentacijos kartu susieja dvi fotografijos – kaip dokumentavimo priemonės ir nepriklausomos meninės medijos – funkcijas.

Architektui ir menininkui Valdui Ozarinskui (1961–2014) fotografija tebuvo viena iš daugelio priemonių jo plačiame tarpdisciplininiame arsenale. Kaip ilgalaikis Vilniaus šiuolaikinio meno centro parodų architektas, jis aiškiai žinojo, kad eksponavimo būdai ir erdvė yra sudėtinės parodos dalys, ką jis ir įrodo viename iš fotociklų „Geras plienas-2“ (1995, „Šiaurės Atėnų“ salonas).

Į vieno sudėtinio klausimo interviu „Kokios (lietuviškos) fotoparodos jums įstrigo kaip tos, kurios, jūsų nuomone, buvo itin prasmingi fotografijos ar platesnio meno lauko įvykiai, keitė fotografijos istorijos suvokimą?“ išsamiai atsako nuosekliai Lietuvos fotografijos lauką tyrinėję Margarita Matulytė, Agnė Narušytė ir Vytautas Michelkevičius. Su šių tyrėjų atsakymais yra susiję ir tarybinių plakatų rinktinė bei kino kadrai iš LSSR fotografijos meno draugijos surengtų parodų atidarymų (1972–1974) ir LSSR fotografijos meno draugijos 3-iojo suvažiavimo (1986), kuriuos nufilmavo Juozas Kazlauskas.

Pabaigoje autorines šiuolaikinio meno ir fotografijos parodų dokumentacijų sekas publikuoja menininkė Elena Narbutaitė ir fotografė Malvina Jelinskaitė.